Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras siūlo pedagogams pasinaudoti galimybe šiais mokslo metais pradėti nemokamas informatikos mokomojo dalyko modulio studijas ir įgyti teisę mokyti informatikos mokomojo dalyko.
EdTech centro modulio studijos startavo dar praėjusiais metais, jose jau sudalyvavo beveik 300 pedagogų, su kuriais dirba keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Vienas iš jų – Ramūnas Kubiliūnas, Kauno technologijos universiteto lektorius. Jis interviu metu dalijosi savo įspūdžiais bei įžvalgomis.
Kokių žinių ir (ar) įgūdžių, Jūsų manymu, trūksta pedagogams? Kokios skaitmeninės kompetencijos jiems reikalingiausios?
Šią patirtį labiau siečiau su mokytojų priėmimu į studijas ir pačiomis studijomis. Pavyzdžiui, registracijai į studijas naudojame virtualiąją mokymosi aplinką, kurioje reikia pateikti dokumentų kopijas skaitmenine forma. Pastebėjau, kad kai kuriems mokytojams ne iš karto pavyksta prisijungti prie virtualiosios mokymosi aplinkos, o dauguma jų dokumentų kopijas pateikia taip, kaip pavyko juos parengti, pvz., apverstus, neapkarpytus, nesujungtus į vieną. Sakyčiau, kad pedagogams trūksta įgūdžių dirbti su informacinėmis technologijomis taip, kaip tai turėtų būti daroma informacinių technologijų amžiuje. Prie informatikams būdingų savybių priskirčiau nuoseklumą, tvarkingumą, nes ir kompiuteriai dirba pagal iš anksto suprogramuotus algoritmus. Algoritmavimo arba nuoseklaus darbo kompetencijas įvardyčiau kaip reikalingiausias, nes dirbant nuosekliai ir tvarkingai viskas yra įmanoma.
Ar sunku mokytojams adaptuotis prie naujų dalykų? Ar studijų dalyviai motyvuoti?
Studijų programoje, visų pirma, suteikiame bazinių programavimo žinių, kad mokytojas suprastų, ką tai reiškia, kad nebūtų kaip tame pasakyme – jei nemoki pats, eik mokyti kitų. Būtent programavimas, kaip naujas dalykas, mokytojams yra sunkiausias ir pareikalaujantis daugiausia laiko. Kai kurie mokytojai iš pradžių sako, kad programavimas jiems yra tarsi paukščių kalba. Tačiau visi dalyviai ar bent dauguma jų yra labai motyvuoti, stengiasi suprasti, išmokti. Kartais dalyviai sako, kad vien prie programavimo užduočių praleido tiek laiko, kiek reikėtų jo skirti apskritai visų dalykų užduotims. Bet jei mokytojas gali skirti studijoms pakankamai laiko, jis tikrai gali adaptuotis prie naujų dalykų, net ir prie programavimo.
Kaip mokytojai galės pritaikyti savo naujas žinias ugdymo procese?
Sakyčiau, kad ugdymo arba mokymo procesas yra panašus į kompiuterio programavimą. Norint, kad kompiuteris darytų tai, ko reikia jo naudotojui, reikia parengti atitinkamą programą, kurią kompiuteris galėtų vykdyti. Norint, kad mokinys išmoktų tai, ko yra mokomas, reikia parengti mokymo programą, kurią vykdant pamokoje arba tiesiog mokymo procese mokinys įsisavintų reikiamas žinias, išmoktų daryti tai, ko mokomas. Tuo tikslu reikia aiškiai numatyti mokymosi veiklas, priemones ir įgytų žinių bei įgūdžių patikrinimą. Jei mokytojas išmoks programuoti, tikiu, kad, net ir nemokydamas informatikos, ugdymo procese tikrai daug ką darys nuosekliau, tvarkingiau ir veiksmingiau. Be to, prisidės ir tam tikri informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese įgūdžiai, nes studijos vykdomos nuotoliniu būdu, naudojant įvairias informacines technologijas. Tikiu, kad mokytojai tikrai ras, ką pritaikyti savo kasdieniame darbe.
Kas kelia didžiausią iššūkį (tiek Jums, tiek studentams)?
Didžiausiu iššūkiu įvardyčiau laiką. Kaip jau minėjau, jei tik mokytojas gali skirti studijoms pakankamai laiko, tikrai gali išmokti net ir programuoti. Studijas reikia derinti su darbu, su asmeniniu gyvenimu ir tai tampa tikru iššūkiu, nors studijas apmoka EdTech centras – tai mokytojui yra didžiulė finansinė parama. Be to, reikia skirti daugiau laiko mokymo procesui, nes mokyti naujų dalykų, kurie studentams iš pradžių atrodo kaip paukščių kalba, taip pat yra iššūkis. Na, bet kaip sakoma – sunku pratybose, lengva mūšyje. Mokytojui, baigusiam studijas, tikrai bus lengviau adaptuotis prie naujo dalyko, jei eis mokyti informatikos, arba bus lengviau tęsti savo dalyko ugdymą, nes bus galima jį pagerinti pritaikant metodus ir technologijas, su kuriomis susipažino studijose.
Kaip sekasi bendrauti su studijų dalyviais? Ar apsikeičiate grįžtamuoju ryšiu, kokie jų įspūdžiai?
Apskritai pats studijų procesas yra pagrįstas bendravimu. Nėra taip, kad vien tik pateikiama studijoms skirta medžiaga, paskiriamos užduotys, perskaitomos paskaitos ir paliekama mokytis savarankiškai. Dėstytojai bendrauja su studentais per kiekvieną paskaitą, stebi, kaip jiems sekasi mokytis. Vis dėlto studijų dalyvių taip pat prašome kreiptis, jei tik kiltų kokių sunkumų, jei būtų galima ką nors pakeisti, kad studijų procesas būtų sklandesnis. Praėjusiais metais teko rengti bendrus susitikimus ir su studijų dalyviais – studentais, ir su dėstytojais. Bandėme rasti kompromisą, kaip įveikti kilusius iššūkius, apie kuriuos jau minėjau. Bendravimas išties padeda mokytojams įveikti iššūkius, tad tai tikrai darome.
Kuo ši IT modulio programa pedagogams skiriasi nuo įprastų studijų?
Visų pirma, tai nėra ta pati įprasta bakalauro studijų programa, kurią renkasi mokyklas baigę absolventai. Mūsų studijų programa yra grįsta magistrantūros studijų moduliais, tad tai yra tarsi magistrantūros studijos. Tačiau modulio programa yra tik metų trukmės, skirtingai nei magistrantūros, kuri trunka dvejus metus. Modulio programoje nėra dalykų, susijusių su tyrimų atlikimu, kas yra aktualu magistrantūroje. Taip pat daugiau dėmesio skiriama informatikos mokymui. Rudens semestre yra modulis „Informatikos didaktika“, kuriame savo patirtimi kartu su edukologijos dėstytojais dalinasi Lietuvos informatikos metų mokytoja buvusi išrinkta Renata Burbaitė. Pavasario semestre yra modulis „Baigiamasis projektas“, kuriame mokytojai rengia ir realiai išbando informatikos pamokų planus.
Kokią žinutę perduotumėte apie studijas galvojantiems mokytojams?
Tai yra puiki galimybė nemokamai pasikelti savo kvalifikaciją, įgyti naujos patirties ir galbūt pagerinti ugdymo procesą savo kasdieniame darbe. Štai magistrantūros studijas valstybė apmoka tik tiems, kas dar neturi magistro laipsnio. Į modulio studijas priimami net ir magistro laipsnį turintys studentai. Be to, į magistrantūrą Kauno technologijos universitetas priima tik universitetinį diplomą turinčius asmenis. Turintiems koleginį išsilavinimą ir baigusiems modulio studijas studentams šias studijas įskaitysime kaip papildomąsias studijas, kurios yra mokamos ir būtinos, norint stoti į magistrantūrą. Taigi, modulio studijos tikrai turi daug privalumų ir be tų, kurie akcentuojami viešai, pvz., baigus modulio studijas įgyjama teisė mokyti informatiką mokykloje pagal bendrąją ugdymo programą, studijos teikiamos vakare ir nuotoliniu būdu, tad nereikia niekur vykti, galima studijuoti iš namų, o negalėjusiems tiesiogiai dalyvauti – paskaitos įrašomos. Jei susidomėjote ir esate pasiryžę studijuoti, tikiu, kad galite tai padaryti ir sėkmingai baigti šias studijas.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE NEMOKAMAS IT MODULIO STUDIJAS PEDAGOGAMS >>>>
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
EN 
LT