EdTech centras davė startą Švietimo inovatorių programai

Rugsėjį startuojanti Švietimo inovatorių programa subūrė daugiau nei 150 mokytojų į atidarymo renginį, kurio metu dalyviai buvo supažindinti su būsimomis veiklomis. Pedagogai taip pat turėjo progą susitikti su antrepreneriu ir vizionieriumi Ilja Laursu, kuris pradėdamas savo pranešimą teigė: „Per paskutinį pusmetį technologijos padarė didesnę pažangą, nei per paskutinius penkerius metus“. 

Švietimo inovatorių tinklo paskirtis – sujungti mokytojų patirtį. Siekiama, kad kiekvienas programos dalyvis įgytas žinias naudotų praktikoje ir dalintųsi jomis su kitais švietimo įstaigų darbuotojais. Tokiu būdu stiprinamos mokytojų skaitmeninės kompetencijos bei sudaroma galimybė mokytojams įsitraukti į skaitmeninių mokymo priemonių kūrimą, testavimą ir tobulinimą. Švietimo inovatorių programa siekia supažindinti, įtraukti, motyvuoti švietimo bendruomenę su naujausių technologijų galimybėmis ir jų pritaikymu ugdymo procese. 

Į švietimo inovatorių programą įtrauktiems mokytojams Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras organizuos specialiai jiems skirtus mokymus. Vyks bendrieji mokymai, kurių metu bus praktiškai išbandomos skaitmeninės mokymo priemonės, pritaikytos bendrosioms programoms, kompetencijų ugdymui ir psichologijos žinioms. Taip pat bus vykdomi dalykiniai mokymai, kurių metu bus praktiškai išbandomos naujai sukurtos skaitmeninės mokymo priemonės.

Ilja Laursas, kuris savo pranešime įkvėpė programos dalyvius ir apžvelgė šių metų technologijų tendencijas, išskyrė dirbtinio intelekto ir virtualios realybės technologijas kaip sparčiausiai besivystančias.  

Verslininkas, investuotojas, vizionierius Ilja Laurs. Asm. nuotr.

Šiais metais stebime didžiulį dirbtinio intelekto technologijų šuolį ir, kaip sakė pranešimą skaitęs technologijų ekspertas, ypač „Chat GPT” švietimo bendruomenėje yra vertinamas kontraversiškai. Iš vienos pusės, jis padeda moksleiviams, studentams ir mokytojams rinkti, sisteminti informaciją, iš kitos pusės, nėra aišku, ką su juo daryti ir kaip elgtis, kai jo naudojimas keičia iki šiol buvusius mokymo ir mokymosi būdus. 

Kalbėdamas apie technologijų vystymąsi ir galimybę jas pritaikyti praktikoje, I. Laursas pabrėžė, kad būtina nuolat mokytis, o bet kurios srities profesionalas turėtų skirti bent penktadalį laiko domėjimuisi naujausiomis technologijomis ir informacija apie jas. „Tiesiog nieko nedaryti, nenaudoti ir nesidomėti naujomis technologijomis nėra išeitis”, – sakė ekspertas. 

Dirbtinio intelekto technologija suteikia beveik stebuklingą galią vienam žmogui sukurti labai daug pridėtinės vertės. Bet be suvokimo, kad reikia nuolat mokytis, naudoti ir domėtis naujausiomis technologijomis ir jų pritaikymu, specialistai nebus priekyje. Pasak I. Laurso, reikia suvokti, kad pasaulis juda į kūrėjų sritį. Mokėdamas naudotis technologijų teikiamais privalumais bet kuris žmogus galės savo mintis ir idėjas naudoti pasaulyje. Jei nemoki – tavo sritis lieka tik mechaniniu darbų atlikimu. 

Virtuali realybė (VR) yra dar viena sritis, kurios šuolį stebime šiais metais. Po poros metų tikimasi, kad virtualios realybės technologija naudosis virš 500 milijardų vartotojų. VR leidžia persikelti į virtualią klasę ir parodyti mokiniams dalykus, apie kuriuos anksčiau buvo galima tik paskaityti ar pamatyti nuotraukose. Pasak I. Laurso, edukaciniai žaidimai virtualioje realybėje yra dar viena sritis, kuri sparčiai tobulėja. Mokymo proceso pavertimas žaidimu yra labai svarbi, įdomi ir efektyvi sritis, suteikianti  unikalią galimybę mokomąją medžiagą pateikti įdomiai ir priimtinai jauniems žmonėms.   

 

Švietimo inovatorių programa visas veiklas pradės kartu su naujaisiais mokslo metais rugsėjį. Smalsūs ir motyvuoti, norintys mokytis ir dalytis savo žiniomis mokytojai iš visų Lietuvos savivaldybių vis dar gali iki rugsėjo 15 d. 15:45 registruotis ir dalyvauti programoje. Spauskite čia norėdami registruotis.

Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.


en_GBEN