Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras parengė ir mokytojams pristato patarimus, kaip praktiškai išnaudoti dirbtinio intelekto įrankių galimybes. Juos galima rasti čia.
Dirbtinio intelekto (DI) integravimas į ugdymo procesą gali praturtinti mokymo ir mokymosi patirtį. Nors galimybė integruoti DI gali atrodyti sudėtinga, ypač tiems, kurie gali būti mažiau susipažinę su DI įrankiais, tačiau visi gali išmokti išnaudoti jų privalumus.
„Šiuose patarimuose pateikiami paprasti pavyzdžiai, kuo mokytojams gali būti naudingos dirbtinio intelekto galimybės. Jos ne tik paįvairins pamokas, pasiūlys idėjų namų darbams, bet ir padės stiprinti mokinių kritinį mąstymą. Šie patarimai mokytojams, kurie padės neatsilikti nuo smalsiųjų mokinių ir bus naudingi ypač tiems, kurie dar nėra bandę DI įrankių“, – sako EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.
Patarimuose mokytojams paaiškinama, kaip pradėti naudotis „Chat GTP“, kuris šiuo metu yra populiariausias DI paremtas įrankis. Pateikiami patarimai, kaip bendrauti su pokalbių robotu, kaip pateikti užklausas, kad būtų galima gauti prasmingus atsakymus. Pateikiami konkretūs pavyzdžiai mokytojams, kuo gali padėti pokalbių robotas, ruošiantis pamokoms ar užduodant namų darbus mokiniams. Taip pat patariama mokytojams susitarti su mokiniais dėl taisyklių, kada ir kaip galima naudotis DI įrankiais, kaip mokytojai gali pasitikrinti, ar tekstas parengtas DI.
Nėra vieno apibrėžimo, kas yra dirbtinis intelektas. Tiek mokslininkai, tiek praktikai neturi vieningos nuomonės dėl dirbtinio intelekto sąvokos reikšmės, todėl galima aptikti daug apibrėžimų. DI iš esmės yra kompiuterio pagalba sukurtas algoritmas, kuris sprendžia jam nurodytas užduotis ir mokosi iš jų, pateikdamas įvairius sprendimo variantus pagal ankstesnius sprendimus.
Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje nurodomas Europos Komisijos priimtas apibrėžimas: „Dirbtinis intelektas – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti“.
Dirbtinio intelekto sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiajame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos) arba gali būti integruotos techninėje įrangoje (pvz., pažangiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose).
„Šios rekomendacijos padės mokytojams susipažinti su DI galimybėmis ir ribotumais. Itin naudinga, kad DI įrankių naudojimas padės mokiniams formuoti kritinio mąstymo įgūdžius, padės suprasti, kad įvairūs pokalbių robotai gali pateikti ir visiškai klaidinančią ar išgalvotą informaciją“, – pažymi I. Šuolienė.
Mokytojams primenama, kad jie gali peržiūrėti jau vykusių seminarų DI intelekto tema įrašus galima rasti NŠA „Youtube“ kanale.