Pandemijos sukelti padariniai padarė didelę įtaką mokymosi aplinkai ir įprastiems ugdymo būdams. Siekdamas prisidėti prie naujai taikomų ugdymo formų kokybės užtikrinimo, Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras sukūrė nuotolinio, mišraus ir hibridinio ugdymo prototipus, kurie mokytojams padeda tinkamai pasirengti nekontaktinėms ir mišrioms pamokoms.
Daugiau nei 200 mokytojų užsiregistravo išbandyti šiuos EdTech centro sukurtus pamokų/veiklų pavyzdžius.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro partnerysčių specialistės Salomėjos Bitlieriūtės, popandeminiu laikotarpiu mokyklose dažniau taikomas mokymas nuotoliniu, hibridiniu ir mišriuoju būdu. „Turbūt nerastume Lietuvoje mokyklos, kuri bent retkarčiais nenaudotų bent vienos iš šių formų. Dauguma mokyklų taiko savo asmenines patirtis, kurias įgijo per pandemiją, o mes siekiame suteikti pagalbą, pasidalindami prototipais, sukurtais ugdymo modeliais, didaktika, metodinėmis rekomendacijomis bei pamokų pavyzdžiais, kuriais vadovaujantis yra paprasčiau užtikrinti ugdymo kokybę“, – pasakojo ji.
Ugdymo formos ir prototipai
Nuotolinio, mišriojo ir hibridinio ugdymo formos yra įtrauktos į šių ir kitų mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.
Nuotolinis ugdymas suprantamas kaip mokymo organizavimo būdas, kai mokiniai prisijungia į pamokas iš skirtingų vietų, pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir naudodamiesi kitomis komunikacijos priemonėmis. Hibridiniu ugdymu vadinamas procesas, kai lygiagrečiai derinami du mokymosi būdai – kasdienis kontaktinis ir nuotolinis, kai dalis mokinių pamokoje dalyvauja gyvai, o kita dalis prisijungia iš namų. Mokymo būdas vadinamas mišriuoju, kai daugiau praktinių užsiėmimų reikalaujančios pamokos visai klasei yra organizuojamos kontaktiniu, o teorinės – nuotoliniu būdu.
„Prototipai – tai ugdymo modeliai nuotoliniam, mišriam ir hibridiniam ugdymui su pamokų pavyzdžiais. Jei skirti tam, kad mokytojai, susipažinę su ugdymo didaktika ir metodika, išbandytų siūlomus pavyzdžius ir ugdymo principus galėtų taikyti ruošiantis ir organizuojant pamokas minėtais būdais. Edtech centro suburto mokslininkai atliko mokslinės literatūros analizę ir nustatė, jog praktiškai nėra bendrajam ugdymui didaktiškai pagrįstų tokių ugdymo modelių.
Lietuva yra bene vienintelė šalis, turinti sukūrusi sisteminę bei moksliškai pagrįstą didaktiką, metodiką su veiklų pavyzdžiais bendrojo ugdymo mokyklai. O svarbiausia, kad mokytojai pamokas laisvai gali adaptuoti pagal savo klasės poreikius, remdamiesi sukurtais modeliais“, – sakė S. Bitlieriūtė.
Išbandytus prototipus ir mokiniai vertina teigiamai
Pernai rugsėjo mėnesį daugiau nei 200 mokytojų užsiregistravo išbandyti EdTech centro sukurtus pamokų/veiklų pavyzdžius nuotoliniam, mišriam ir hibridiniam ugdymui. Po bandomojo laikotarpio iš viso 94 mokytojai pateikė ataskaitas su pastabomis ir siūlymais, į kuriuos atsižvelgiant veiklos tobulinamos ir adaptuojamos.
EdTech centro specialistės teigimu, dauguma gautų pastabų susijusios su techniniais nesklandumais, o paruoštais scenarijais mokytojai yra patenkinti. „75 proc. mokytojų nurodė, kad dalyvavimas išbandymo veiklose leido pagerinti kompetencijas, 100 proc. jų teigė ir toliau naudosiantys pasiūlytus pamokų pavyzdžius. Taip pat nurodė, kad juos rekomendavo savo kolegoms. Pedagogai išskyrė, kad naujo tipo pamokos vaikams yra įdomios, jose mokiniai linkę labiau įsitraukti į diskusijas ir sutelkti dėmesį į pamoką. Teigiamai įvertino ir tėvai. Jie mano, kad lengvos ligos ar namų mokymo atveju vaikai gali atlikti užduotis namuose ir bendrauti su draugais“, – džiaugėsi S.Bitlieriūtė.
Dar prototipų rengimo etape daug dėmesio skirta teorinės ir mokslinės literatūros analizei, kurios išvada buvo aiški – nuotolinio ugdymo derinimas su kontaktiniu ar mišriuoju būdu didina ugdymo įvairovę ir mokinių motyvaciją.
Ugdymo formų įvairovė
Taikant naujas ugdymo formas, gali pasitaikyti ir iššūkių, tačiau jie, kaip nurodė S. Bitlieriūtė, yra lengvai išsprendžiami. Specialistė išskyrė, kad pirmasis iššūkis gali tekti tėvams, kurie turi sukurti tinkamą mokymosi aplinką, padėti vaikams ruošiantis pamokoms. Mokytojai turi gerai išmanyti išmaniąsias technologijas. Žinoma, naudojant skaitmenines technologijas ugdyme reikėtų nepamiršti ir kontroliuoti laiką prie ekranų, rūpintis mokinių sveikata.
Prognozuojama, kad ateityje technologijos, sudarančios prielaidas mokytis įvairiais būdais, tik dar labiau plėtosis, taps dar lankstesnės. „Mano įsivaizdavimu, sakykime, po 10 metų, mokykla turės atlikti ne tik mokymo, o didesne dalimi – socializacijos komunikacinio, socialinių įgūdžių ugdymo, bendravimo ir vertybių puoselėjimo funkciją. Technologijos vystosi greitai, o su jomis mokymosi medžiagą pakartoti ar atkartoti reikės vis rečiau, juk informacija taip lengvai randama“, – mintimis dalijosi S. Bitlieriūtė.
Informacija apie sukurtus hibridiniam, mišriam ir nuotoliniam mokymui skirtus prototipus paskelbta švietimo portale emokykla.lt.
Šiuo metu visa metodinė medžiaga skaitmeninama ir mokytojams bus sukurtas interaktyvus katalogas pateikiant pamokai skirtą medžiagą: reikiamų išteklių sąrašą, mokytojo ir mokinio veiklos aprašymus ir suformuotas užduotis, įsivertinimui skirtus klausimus ar veiklą ir kt.